Yra tokia moliūgų veislė - helovyninis. Jis didžiulis ir auga tik vienas ant augalo. Matyt apsidraudėm ir palikom antrą augalą. Vienas helovyno moliūgas panaudotas pagal tiesioginę paskirtį. Tačiau kitas, apie 30 kilogramų sveriantis liko kulinariniams potyriams ir eksperimentams. 
  Ilgai laikyti perpjautą moliūgą neverta, užkrauti šaldytuvą per didelė prabanga. Todėl dalį moliūgo verta konservuoti. Šių metų visai vykęs eksperimentas - rauginti moliūgai. 
  Bendrai jau kuris laikas sužavėjo rauginimas. Tai ne tik tai, kad rauginti produktai labiau priimtini organizmui. Labai ten suprasi kaip tai veikia. Tačiau ir raugintų daržovių ar grybų skonis gerokai priimtinesnis nei marinuotų. Tai visai naturaliai suprantama. Evoliucijoje organizmas prisitaikė prie mikroorganizmų kiek paveiktų produktų. Marinuojant mikroorganizmai sunaikinami ir konservuojama išgrynintomis medžiagomis kaip actas, cukrus, druska. Rauginime šios medžiagos gali būti dedamos mažais kiekiais, kad suaktyvinti naudingų ir pristabdyti patogeninių mikroorganizmų vystymąsi. 

  3 kg moliūgų,
  1 l vandens,
  4 šaukštai druskos ( turi būti šaukštas druskos sukaupu kilogramui rauginamos masės),
  Šaukštas cukraus ( arbatinis šaukštelis kilogramui rauginamos masės)
 
  Prieskoniai

 Lapai turi rauginimui reikalingų naudingų mikroorganizmų. Taip pat suteikia skonio. Tai juodųjų serbentų, vyšnių, krienų lapai. Jų dedama po keletą kilogramui rauginamos masės. Česnakų dedama po 2 - 3 skilteles kilogramui masės. Kilogramui moliūgų dedamas krapų žiedynas. 

Kilogramui moliūgų dedami keli pipirų žirneliai, pusę šaukštelio garstyčių grūdelių ar miltelių.

Moliūgai sluoksniuojami didesniame inde su prieskoniais. Sudėjus užpilama vėsiu švariu vandeniu su išmaišyta druska ir cukrumi. Marinatas turėtų apsemti moliūgus. Labai moliūgų nesuspausite, bet uždėti lėkštutę verta, kaip ir ją kiek prispausti. 

Per keletą dienų laikant šiltai prasideda rūgimo procesas. Moliūgai minkštėja, bet lieka traškūs. Skystis susidrumsčia, taip palaikoma iki savaitės. Kuo ilgiau bus laikoma tuo moliūgai bus rūgštesni. Todėl dažniausiai jau po trejeto dienų rauginti moliūgai išnešami į šaltą patalpą. Čia rūgimo procesas sulėtėja, greičiausiai įsijungia kiti mikroorganizmai, arba sulėtinami aktyvaus proceso mikroorganizmai. Greičiausiai vyksta abu procesai.  
  Šis rūgimo procesas labai panašus į pavyzdžiui sidro gamybos procesą. Pradžioje rūgimo procese dalyvauja vienos genties mielės kurios greitai perdirba cukrų į alkoholį. Tačiau sukurtas skonis nėra labai patrauklus.  Vėliau procesas stabdomas pirmųjų veikla sulėtėja, į procesą įsijungia kitos mielės. Pastarosios dažniausia sukuria išskirtinius skonius. 

  Taip ir su moliūgų rauginimu. Skaniausi moliūgai kiek pastovėję, bent mėnesį nuo rauginimo pradžios.