Kriaušės itin tinka derinyje su bruknėmis. Išeina švelniai saldžiarūgštė uogienė kuri tinka tiek prie blynų ir kitų saldžiųjų patiekalų, tiek prie mėsos patiekalų. Itin tinka ši uogienė prie žvėrienos ir laukinių paukščių patiekalų.

Bruknės uogienei atrenkamos sveikos, išrenkami lapai ir šakelės. Bruknės labai gerai uždera  kirtimuose kuriuose anksčiau jos augo. Keletą metų iki jaunuolynas ūgtels galit eturėti neišsemiamą plantaciją. Stipriai užderėjus dažniausiai pasitaiko ligotų, jos būna mažesnės. O ir turguje bruknės kartais kainuoja  labai pigiai, viso labo po eurą už litrą. Bruknes kiek patraiškom ir sumaišom su cukrumi bei pastatom apie 1 parą vėsioje vietoje. Bruknės turi kietą odelę kuri gana ilgai priešinasi sulčių išsiskyrimui. Tačiau kuo daugiau sulčių išgausim tuo trumpiau virti reikės.

Kriaušės uogienei geriausiai tinka rudeninės, prisirpusios, bet kietos. Jei odelė kieta, ji nulupama, švelnesnė odelė gali būti paliekama. Išimami sėklalizdžiai ir kriaušės supjaustomos į 4 - 6 gabaliukus priklausomai nuo jos dydžio. Supjaustytas kriaušes užpilame cukrumi ir pastatome vėsioje vietoje 10- 12 valandų.

Santykis tarp kriaušių ir bruknių gali būti įvairus. Bruknės turi geresnes konservavimosi sąvybes, todėl dažniausiai naudoju santykį 1 / 1 arba kiek daugiau bruknių. Cukraus dedu mažiau nei į kitas uogienes, apie 1 kilogramą cukraus 2 kilogramams žaliavos.

Paruoštas kriaušes ir bruknes sumaišomos ir pastatomos virti ant didelės ugnies. Verdama trumpai apie 5 minutes, kol nuimamos putos. Pastatoma ataušti. Taip gaunama tirštesnė uogienė. Antrą kartą ugnį išjungiame tik užvirus ir išpilstome į sterilius stiklainėlius ir užsukame iškaitintais dangteliais. Apverčiame, kad karšta uogienė patikimiau sterilizuotų dangtelį ir stiklainio kakliuką.