Silkė statinėse esminiai skiriasi nuo pakuotėse parduodamų filė. Statinėse silkė yra sūdoma ir silkės fermentacijos procese dalyvauja mikroorganizmai, pieno rūgšties bakterijos. Pieno rūgšties bakterijos įprastai produktus paruošia mūsų virškinimo sistemai. Skonis ne toks ryškus kaip pakeliuose, bet natūralus. Didžiausia problema, kad silkė labai kaulėta. Pas silkę yra labai daug smulkių kauliukų dėl kurių ir naudojama daug marinatų kauliukams ištirpdyti. Kauliukus labai sunku išimti mechanizuotai, tačiau galima gerokai sumažinti kruopščiai išdarinėjant silkę. 

  Silkės filė išpjovimas

Žemiau parodytas silkės iškaulinimas. Tą pačią silkę turintis įgūdžių ir neturintis  įgūdžių išdoros skirtingai. Svarbu neleisti nuo stuburo nutrūkti smulkiems kauliukams. Kauliukų yra kelios eilės. Šonkauliai laikosi stipriai  ir išsiima beveik visi be didesnių pastangų. Dažniau nutrūksta viršutinės kauliukų eilės, juos išspaudžiam laikydami pirštais.

Nupjauname galvą, prapjauname pilvą arba nupjauname papilvę. Nupjovus papilvę gausis lygesni silkės file kraštai.

Pašalinam vidurius ir kruopščiai išvalom juodas plėves, jos priduos kartumo silkei.  Nupjaustom plaukmenis

Praplaunam silkę, bus švariau darbuotis. Silkės mėsa visa prasisūdžiusi.

Prapjaunam nugarą ir išpjaunam nugarinį peleką. 

Užčiuopiam odos kraštelį ir nusmaukiam odelę.

Sugriebiam pirštais už stuburo ir ištraukiam iš mėsos

Silkės filė paruoštas patiekalams. Pirmu patiekalu rekomenduočiau silkės tartarą - Foršmaką. Kiaušinis ir svogūnai pabrėžia silkės skonį. Silkę dar atskleidžia sviestas. Foršmakas tepamas ant duonos su sviestu. Foršmako receptas paspaudus aktyvią saugią nuorodą.

Filmas kaip išdarinėti silkę