Klasikinė aviečių uogienė yra ir maistas ir vaistas. Skaniausia ir ypač kvapni yra uogienė iš laukinių aviečių. Tačiau tik kiek mažiau skanią pasidaryti galima ir iš kultūrinių aviečių. Pirmieji aviečių derliai gausiai sunoksta ant vasarinių krūmų liepos antroje pusėje ir baigia nokti jau po pirmųjų šalčių. Tokią estafetę esu padaręs ir savo aviečių sode. Pirmosios sunoksta geltonosios avietės, savaite vėliau milžiniškos raudonos ir nerealiai skanios ir kvapios raudonos avietės. Pastarąsias net gaila naudoti uogienėms ir dažniausiai ko šviežiai nesuvalgom, eina trynimui ir šaldymui.

Pagaminti aviečių uogienę nėra sudėtinga. Uogos perrenkamos ir dažniausiai neplaunamos. Tačiau taip elgiamės tik su avietėmis kurios auga ant nepalinkusių šakų ir yra toli nuo žemės. Žemiau esančios būtinai turi būti plaunamos.

Perrinktas avietes užpilam panašiu pagal svorį kiekiu cukraus ( 1 / 0,8 - 1) . Galima dėti 1 / 0,5 jei papildomai dėsite pektino, tada uogienė bus tirštesnė. Per naktį pastovėjusios avietės išskirs sultis ir jas reikės trumpiau virti. Trumpiau virti reiškia išlaikyti daugiau vitaminų. Verdam dažniausiai tol kol suputoja iš visų pusių ( 5 - 7 minutės) ir putos sueina į vidurį. Tada nugriebiam putas ir pastatome puodą atvėsti.

Atvėsusias uogas dar kartą užverdame ir išpilstome į stiklainėlius. Taip pat dažniausiai pirmo virimo avietes maišom su taip pat vieną kartą apvirtom mėlynėms, serbentais, agrastais, apelsinais ir gaunam įvairių uogų uogienių asorti.