Fish and chips – neatsiejama britų virtuvės dalis, kilusi iš XIX a. pramoninių miestų. Iš pirmo žvilgsnio tai paprastas patiekalas – balta žuvis, apvoliota tešloje ir kepta aliejuje, bei stambiai pjaustytos bulvės. Tačiau jei pažiūrėsime į tokių virtuvės šefų kaip Gordon Ramsay požiūrį, paaiškėja, kad šio patiekalo kokybę lemia daugybė smulkių detalių. Tinkamai paruošta žuvis turi traškią plutelę ir sultingą vidų, o bulvytės – būti minkštos viduje, bet apskrudusios išorėje. Nuo tešlos konsistencijos iki džiovinimo laiko – kiekvienas žingsnis turi reikšmę galutiniam skoniui.

Gordon Ramsay recepte pabrėžiama kelių elementų svarba. Visų pirma – žuvies sausumas. Prieš kepant, filė turi būti gerai nusausinta, net keletą valandų laikoma šaldytuve be dangos, kad pasišalintų drėgmė. Tai leidžia tešlai gerai prilipti ir užtikrina traškią plutelę. Antras svarbus aspektas – tešlos aeracija. Tam naudojamas šaltas šviesus alus ir gazuotas vanduo. Šios dujos tešloje suteikia burbuliukų, kurie kepdami pavirsta lengva traškia tekstūra. Be to, Gordonas vengia per daug maišyti tešlą – ji paliekama šiek tiek grublėta, kad kepant susiformuotų nelygi, traški plutelė.

Trečias svarbus dalykas – aliejaus temperatūra. Ji turi būti ~180 °C. Jei bus per karšta – išorė sudegs, o vidus liks žalias. Jei per šalta – tešla sugers riebalus ir taps sunkiai virškinama. Galiausiai – bulvių paruošimas. Jas Gordonas iš anksto trumpai apverda, tada leidžia nudžiūti. Tokiu būdu jos išlaiko purų vidų, o kepant paviršius tampa traškus. Toks paruošimas – profesionalios virtuvės standartas, kuris leidžia pasiekti rezultatą, kurio negausite vien tik supjaustę ir iškart iškepę bulves.

Fish and chips sėkmė slypi ne sudėtingume, o tikslume: šalta tešla, sausa žuvis, karštas aliejus ir tinkamai paruoštos bulvės. Kai šie dalykai įgyvendinti kruopščiai, paprastas britiškas patiekalas tampa restorano lygio vakariene.