Elniena – liesa, maistinga ir subtilaus skonio mėsa, kurios savybės priklauso nuo metų laiko, mažiaus, lyties bei gyvūno mitybos. Tarp žvėrienos elnio mėsa laikoma optimalaus riebumo ir sultingumo. Ji sultingesnė nei stirniena, subtilesnė nei briediena. Elniai neturi žmogui pavojingų parazitų, dėl to elnieną galima valgyti termiškai neapdorotą.
Pati skaniausia elnių mėsa rudenį ir žiemos pradžioje. Elniai riebalus kaupia vasaros ir ankstyvo rudens metu, kai minta gausia, energijos turinčia žole bei šakniastiebiais. Žiemos antroje pusėje elniai praranda gana daug riebalų. Riebalai nesisluoksniuoja su mėsa, jais apaugę vidaus organai, daug ant užpakalinių kumpių. Tai daugiau lajaus tipo riebalai kurie idealiai tinka plovui. Riebalus dažniausiai sumaišo farše arba sluoksniuoja su kepama mėsa.
Yra didelių skirtumų tarp elnio ir elnio patelių mėsos. Subrendę elniai ypač pasikeičia rujos laikotarpiu kuris būna rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje. Tada brandus elnias turi itin stiprų kvapą ir nelabai tinka kulinarijai. Nors po rujos elniai gana greitai atsistato. Elnio mėsa minkščiausia pas jauniklius pirmamečius. Pati skaniausia pas antramečius ir trečiamečius elnius. Minkštesnė mėsa pas elnių pateles.
Elnių medžioklės sezonas prasideda rugpjūčio viduryje ir tęsiasi iki kovo mėnesio. Praktiškai visus metus elniena galima gauti iš juos auginančių ūkių. Auginamų elnių mėsa dažniausiai būna minkštesnė. Taip pat dažniausiai yra parduodama brandinama, kas ją daro dar minkštesne. Laukinė elniena dažniausiai būna standesnė, tačiau turi daugiau elnienos kvapo ir skonio.
Elnienos kepimo laipsniai ir laikas
Norint paruošti tobulą elnienos kepsnį, būtina atsižvelgti į mėsos pjūvio tipą, kepimo metodą ir norimą kepimo laipsnį. Elniena yra liesa, todėl ją lengva perkepinti, kas lemia sausą ir ne tokią skanią tekstūrą. Naudojant maisto termometrą, galima tiksliai kontroliuoti kepimo procesą ir pasiekti norimą rezultatą.
Elnienos kepimo laipsniai ir temperatūros
-
Rare (silpnai kepta) – vidinė temperatūra 52–55 °C. Mėsa išlieka labai minkšta, sultinga ir tamsiai raudonos spalvos. Nugarinei ar filė – apie 2 minutes iš kiekvienos pusės ant stipriai įkaitintos keptuvės. Kumpiui – 10 minučių orkaitėje 180 °C temperatūroje.
-
Medium Rare (vidutiniškai silpnai kepta) – vidinė temperatūra 57–63 °C. Centras rausvas, bet ne žalias, mėsa labai sultinga. Nugarinei ar filė – 2–3 minutės iš kiekvienos pusės keptuvėje, tada 5–8 minutės orkaitėje 180 °C.
-
Medium (vidutiniškai kepta) – vidinė temperatūra 63–68 °C. Mėsa pilnai iškepusi, tačiau dar išlaiko sultingumą. Nugarinei – 3–4 minutės iš kiekvienos pusės keptuvėje, po to 10–12 minučių orkaitėje. Kumpiui – apie 25–30 minučių orkaitėje 180 °C.
-
Medium Well (vidutiniškai stipriai kepta) – vidinė temperatūra 68–74 °C. Mėsa tampa sausesnė, bet dar gali išlaikyti dalį skonio. Kumpiui – apie 35–40 minučių 160–180 °C temperatūroje.
-
Well Done (stipriai kepta) – vidinė temperatūra 74 °C ir daugiau. Mėsa visiškai iškepusi, bet dažniausiai praranda sultingumą ir dalį skonio. Šio kepimo laipsnio rekomenduojama vengti. Kumpiui – 50–60 minučių orkaitėje 160 °C.
Patarimai elnienos kepimui:
- Pradėkite kepimą aukštoje temperatūroje (200–220 °C), kad susidarytų traški plutelė ir „užsidarytų“ sultys.
- Kepdami orkaitėje, naudokite termometrą, o mėsą išimkite, kai pasieksite 2–3 °C mažesnę temperatūrą nei norite – mėsai „ilsintis“, temperatūra dar šiek tiek pakyla.
- Visada leiskite mėsai „pailsėti“ 10–15 minučių prieš pjaustant – tai užtikrins, kad sultys išliks mėsoje.
Elnienos kepenų patiekalai
Medžioklėje elnio kepenys dažniausiai atitenka elnią sumedžiojusiam. Jei medžioklė tik prasidėjo ir iki dorojimo dar mažiausiai pusdienis geriau elnio kepenis ištraukti kartu su viduriais. Iš kepenų išbėgs kraujas, taip pat tai paskatins kraujo pasišalinimą iš mėsos. Pati mėsa vėliau bus kokybiškesnė ir ilgiau laikysis. Ką tik ištrauktos, dar šiltos elnio kepenys nerealaus skonio ir minkštumo. Pakanka užbarstyti kiek druskos ir pipirų.
Elnio kepenys yra liesos, jose gausu geležies, vitamino A ir B grupės vitaminų. Elnio kepenys idealios mažinti avitaminozę. Kepenys yra gausus vitamino A šaltinis, kuris būtinas regėjimui, imuniteto stiprinimui ir sveikai odai. Vitamino A trūkumas gali sukelti naktinį aklumą ir odos sausėjimą, o reguliarus kepenų vartojimas padeda efektyviai papildyti šio vitamino atsargas. Be to, elnio kepenyse yra daug B grupės vitaminų – ypač B12 ir B6, kurie palaiko nervų sistemos veiklą, raudonųjų kraujo kūnelių gamybą ir energijos apykaitą. Vitamino B12 trūkumas dažnai lemia mažakraujystę, todėl šis produktas tampa svarbiu mitybos papildymu.
Elnio kepenys taip pat pasižymi dideliu hemo geležies kiekiu, kuri lengvai pasisavinama ir padeda spręsti geležies trūkumo mažakraujystę. Folio rūgštis, esanti kepenyse, svarbi kraujo formavimosi procesams ir ypač reikalinga nėščiosioms. Cinkas ir varis, taip pat randami kepenyse, prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo, greitesnio žaizdų gijimo ir ląstelių atsinaujinimo.
Norint išnaudoti visas maistines savybes, elnio kepenis rekomenduojama vartoti ne dažniau kaip 1–2 kartus per savaitę. Dėl intensyvaus skonio jas galima pamirkyti piene, kad būtų sušvelnintas aromatas. Kepkite kepenis lengvai arba troškinkite su daržovėmis, kad išsaugotumėte vitaminus. 100 g kepenų suteikia daugiau nei 100 % rekomenduojamos vitamino A ir B12 paros normos.
Elnio kepenų paruošimas
Elnio kepenų mirkymas piene
Elnio kepenų skonis gali būti gana intensyvus, todėl jas rekomenduojama prieš kepimą pamirkyti piene. Tai padeda pašalinti kraujo likučius ir švelnina kepenų skonį. Mirkymo procesas turėtų trukti apie 30–60 minučių.
Elnio kepenų pjaustymas
Prieš ruošiant, kepenys supjaustomos plonais, maždaug 1 cm storio gabalėliais. Rekomenduojama pašalinti didesnes kraujagysles, kad tekstūra būtų dar švelnesnė.
Elnio kepenų tartaras
Tam kam sunku kepenis valgyti šviežias galima kiek paslėpti vaizdą, bet paragauti šviežių kepenėlių skonį. Šviežios kepenys pačios minkščiausios. Tartaras manoma, kad yra totoriškas patiekalas, nors jo įvairių variantų pasitaiko įvairiose tautose. Žemiau pateikti klasikiniai ingradientai atskleidžiantys kepenų ar mėsos skonį.
Kepenų tartaro ingredientai:
- 200 g šviežių elnio kepenų
- 200 g elnienos filė
- 4 putpelių kiaušiniai
- 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
- 1 svogūnas, smulkiai pjaustytas
- 2 šaukšteliai kaparėlių
- Šviežių petražolių sauja
- Druska ir pipirai pagal skonį
Kepenų tartaro gaminimas:
Kepenis ir filė smulkiai sukapojamos. Įmaišome alyvuogių aliejų, svogūną, kaparėlius, druską ir pipirus. Patiekite su putpelės kiaušiniu ant viršaus, šalia – skrudintos duonos riekelė. Skonį balansuoja kiek sviesto.
Klasikinės keptos elnio kepenys su svogūnais
Daug kam nepatinka kepenėlių žaluma. Termiškai apdorojant mes prarandam minkštumą. Nors teisingai ruošiant minkštumą galima išlaikyti. Svarbu neperkepti ir maksimaliai išlaikyti viduje sultis.
Keptų elnio kepenų ingredientai
- 600 g šviežių elnio kepenų
- 2 dideli svogūnai (supjaustyti pusžiedžiais)
- 200 ml pieno (mirkymui)
- 4 šaukštai aliejaus
- 2 šaukštai sviesto
- Druska ir juodieji pipirai pagal skonį
- Šakelė čiobrelių
- 3 skiltelės česnako
- 200 ml sultinio,
Keptų kepenų gaminimas
Pamerkite kepenų gabalėlius į pieną ir palikite 30 minučių. Nusausinkite kepenis ir supjaustom 10- 15 mm gabalėliais. Įkaitinkite keptuvę su aliejumi , dedam čiobrelį ir česnaką. Sudėkite kepenų gabalėlius ir kepkite po 1,5 minutės iš kiekvienos pusės, kad išliktų minkštos. Apvertus įdedam sviestą, padruskinam ir papipirinam. Išimkite kepenis iš keptuvės ir palikite pailsėti. Į tą pačią keptuvę dėkite svogūnus žiedais ir apkepiname. Grąžinkite kepenis į keptuvę, užpilam karštu sultiniu, troškinam užvirus ant mažos ugnies apie 10 minučių. Patiekite karštas kepenėles su bulvių koše.
Elnio kepenėlių paštetas su sviestu
Elnio kepenų paštetas vienas iš skaniausių. Jis gana liesas, aromatingas, gali būti sausas ką galima pakeisti pridedant daržovių. Elnio paštetui labai tinka saldumas ( morkos, svogūnai) ir sultingumas ( sviestas)
Elnio kepenėlių pašteto ingredientai
- 800 g elnio kepenų
- 200 g sviesto
- 1 svogūnas, smulkiai pjaustytas
- 1 morka, tarkuota
- 2 skiltelės česnako
- 100 ml brendžio
- Druska, pipirai ir šakelė čiobrelių
Elnio kepenėlių pašteto gaminimas
Į keptuvę dėkite pusę sviesto, sudėkite kepenis, svogūną, morką ir česnaką. Kepkite 5–7 minutes. Supilkite brendį ir troškinkite dar 5 minutes. Visą masę sutrinkite maisto smulkintuvu iki vientisos konsistencijos. Perkelkite paštetą į indą, užpilkite ištirpintu sviestu ir laikykite šaldytuve.
Elnienos sultinio paruošimas
Elnieną išdorojus lieka daug kaulų. Jų ilgai laikyti nerekomenduojama, išmesti tuo labiau, kaulai panaudojami elnienos siltiniui gaminti. Patyręs kulinaras įvairių patiekalų gaminimui retai naudoja vandenį, norint išgauti ryškesnį patiekalų skonį geriau naudoti sultinį. Elnienos sultinys tampa pagrindu idealaus skonio sriuboms, suteikia visai kitokį skonį troškiniams ir padažams. Priklausomai nuo kaulų, sultinys gali būti dviejų tipų: kolageninis ir mėsinis, kiekvienas turintis savitų privalumų.
Kolageninis sultinys
Kolageninis sultinys gaminamas iš kojų kaulų su čiulpais. Ilgai verdant, iš kaulų išsiskiria kolagenas, kuris suteikia sultiniui tirštą, želatininę tekstūrą. Toks sultinys ypač tinka šaltienai ar kaip tiršta bazė troškiniams – po aušinimo jis natūraliai stingsta į drebučius. Kolagenas itin svarbus sanariams, todėl kolageninį sultinį galima net gydomuoju vadinti.
Mėsinis sultinys
Mėsinis sultinys gaminamas iš kaulų su likusia mėsa. Šis sultinys yra kvapnesnis ir liesesnis nei kolageninis, todėl puikiai tinka sriuboms, koldūnams virti ar pagerinti troškinių skonį.
Sultinio gamybos eiga
Sultinio gamyba, nepaisant pasirinkto tipo, reikalauja kruopštumo ir laiko.
-
Kaulų paruošimas
Kaulai dedami į šaltą vandenį – tai padeda geriau ištraukti skonines ir maistingąsias medžiagas. -
Daržovės
Pridėkite morkų, svogūnų (galima su luobele, kad suteiktų auksinės spalvos), stambiai pjaustytų bulvių ir šakninių daržovių, tokių kaip saliero šaknies, gelsvės stiebai, petražolių šaknų ar pankolio/krapų stiebų. -
Užvirimas ir putų nuėmimas
Kai vanduo užverda, nuimkite paviršiuje susidariusias putas. Tai užtikrins, kad sultinys bus skaidrus ir estetiškas. -
Prieskoniai
Į puodą sudėkite juodųjų pipirų žirnelius, lauro lapus, džiovintą čiobrelį, kalendros sėklas, čili pipirą bei česnako galvą (su odele). Galima pridėti džiovintų grybų, kurie suteiks sodraus aromato. ( grybus geriau dėti vėlesniuose etapuose, nes išgarina skonį ir kvapą) -
Virimas ant mažos ugnies
Sultinys turėtų būti verdamas ant mažos ugnies bent 2 valandas, tačiau idealu jį virti 5–12 valandų. Ilgai verdant, sultinys įgauna sodrumo, skonio gilumo ir tirštumo. Jei vandens lygis mažėja, papildykite tik karštu vandeniu. -
Prieskoninės žolelės
Likus 10 minučių iki virimo pabaigos, į sultinį pridėkite žalumynų – petražolių, kalendros, krapų ar gelsvės. Pagardinkite druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais. -
Poilsis ir naudojimas
Išjungus ugnį, palikite sultinį pastovėti uždengtame puode apie 10 minučių, kad visi skoniai susijungtų.
Sultinio laikymas
Paruoštą sultinį galima naudoti iš karto arba atvėsinti ir laikyti šaldytuve iki 3 dienų. Norint ilgesnio galiojimo, supilstykite į plastikinius butelius ar sandarius indus ir užšaldykite – tokiu būdu jis išliks šviežias kelis mėnesius.